subsidiarumas

subsidiarumas statusas T sritis Politika apibrėžtis Vienas iš viešojo administravimo principų, reiškiantis, kad sprendimai turi būti priimami kiek galima arčiau piliečių (arba kiek galima žemesniu valdymo lygiu). Principas kilęs iš katalikų socialinės nuostatos, kad visuomenė turi nesikišti į sritis, kuriose šeima pati gali priimti sprendimus. Subsidiarumą mini jau Tomas Akvinietis, klasikinis apibrėžimas pateikiamas Pijaus XI enciklikoje Quadragesimo Anno (1931). ES kontekste šis principas reiškia, kad ES neturi imtis veiksmų, nebent jie būtų efektyvesni palyginti su nacionalinėmis, regioninėmis ar vietos alternatyvomis. Principas numatytas ES Konstitucijos projekte. Lietuvos viešojo administravimo įstatyme teigiama, kad Lietuvos viešojo administravimo sistema reformuojama vadovaujantis subsidiarumo principu. Tai reiškia, kad aukštesnėms institucijoms neturėtų būti priskiriamos funkcijos, kurias gali atlikti žemesniosios institucijos ar kiti asmenys. atitikmenys: angl. subsidiarity